mygti

mýgti, -a (-ia), -o (-ė) 1. tr. SD31, [K] svoriu, jėga arba apėmus kuo spausti: Šaudyklė mýgo J.Jabl. Kam taip smagiai mýgi – išmygsi dugnį Kp. Nemyk, ba dar labiau skaudės Mrk. Kam man ranką taip mygi? Gg. Vaikščiodami po tą sodą, mýgo ranką viens kitam Gdr. Nemyk krūtinės Sdk. Mýk drūtai ir užmygsi šitą kirmėlę Švnč. Myk dalgį, kad net dūmai rūkt, tai pjaus Švnč. Žiemą pašalas šakneles mygo BM409. Kaip užsiremiu ant lango, mýga alkūnę Pnm. | prk.: Sakykit, kas yra, kodėl tep žmogų miegas mýga? Švnč. Gal kas bus, ba teip mýga širdį Ut. Baisiai mýga galvą, nėr kur dedas iš tos sopės Lkm. | refl.: Mygasi viduriai rš. 2. tr., intr. būti ankštam, spausti (apie avalynę): Man šie batai labai myga Zr. Negaliu nešiot [batų] – mýga mažąjį pirštelį Ut. Geriau, kai apyvalnė koja čebate, negu kai myga Krd. 3. tr. Ktk sunkti spaudžiant: Myga salyklą – darys alų Slk. Myga kaip vandenį iš akmenio Slk. | prk.: Kaimynas mýga samagoną [iš rugių] Plš. ║ Grv, Pb slėgti: Sūrį mýga Ds. 4. refl. spaudžiant kitus lįsti, veržtis, spraustis kur: Nesmýkit teip, visi pamatysta! Užp. Žėdnas mýgas (nori patekti) tenai Aps. 5. tr. prk. versti, spirti ką daryti: Mýk tinginį prie darbo, kol primygsi J. Kai vaikai parvažiuodavo namo vasaros atostogų, tyčia anksti keldavo ir mygdavo prie darbo, kad jie netingėtų mokytis A.Vien. Myk jį prie mokslo Ut. Anas mygo atiduot skolą Mlt. Mýk, mýk, ir pasakys PnmR. | refl.: Negali anas mýgties an darbą, nesveikas Ds. ║ engti, varginti: Jau jis mygė mum, mygė – devynis prakaitus išsunkė! rš. Mygia mus, sunku būt Dv. 6. intr. prk. taupyti: Tep mýgau, vis norėjos kas nuspirkt Dglš. 7. intr. greitai eiti, žengti, drožti: Vyras kad mýga keliu! Mlt. Mýga, tik mýga, nesuspėju su juo eit Ds. 8. intr. Ml būti stipriam, smarkiai reikštis (apie šaltį): Šiandie šaltis mýga OG91. \ mygti; apmygti; atmygti; įmygti; išmygti; numygti; pamygti; permygti; pramygti; primygti; razmygti; sumygti; užmygti